Išorinis finansų direktorius (CFO) padeda įmonės vadovui valdyti finansus neapsiribojant buhalterine apskaita. Augant verslui atsiranda poreikis planuoti pinigų srautus, vertinti pelningumą, sudaryti biudžetus, prognozuoti rezultatus ir apskaičiuoti planuojamų sprendimų finansinį poveikį. Kai nuolatinio finansų vadovo įmonei dar nereikia, išorinis finansų direktorius (CFO) suteikia reikalingą kompetenciją pagal faktinį verslo poreikį.
Kuo finansų direktorius skiriasi nuo buhalterio?
Finansų direktorius atsako už finansų valdymą ir ateities planavimą, o buhalterija pirmiausia registruoja jau įvykusias ūkines operacijas. Abi funkcijos yra susijusios, tačiau jų paskirtis skiriasi.
Buhalterinė apskaita parodo, kiek įmonė gavo pajamų, kokių patyrė sąnaudų, kokius mokesčius turi sumokėti ir kokį finansinį rezultatą užfiksavo. Finansų direktorius šią informaciją naudoja atsakydamas į kitus klausimus: kodėl pasikeitė pelningumas, kiek pinigų įmonei reikės po trijų ar šešių mėnesių, ar verta investuoti ir kokio pardavimo lygio reikia užsibrėžtam pelnui pasiekti.
Todėl augančiam verslui vien tvarkingos apskaitos tam tikru momentu nebepakanka. Vadovui reikia ne tik duomenų apie praeitį, bet ir finansinio modelio, kuris padėtų planuoti ateitį.
Kada verslui prireikia CFO kompetencijos?
CFO kompetencijos poreikis dažniausiai atsiranda tada, kai finansiniai sprendimai tampa per sudėtingi spręsti vien pagal apyvartą, banko sąskaitos likutį ar mėnesio pelną. Tai nebūtinai reiškia, kad įmonė susiduria su problemomis. Finansų direktoriaus poreikis dažnai atsiranda būtent augimo etape.
Verslas gali turėti daugiau klientų ir generuoti didesnes pajamas, tačiau kartu susidurti su didėjančiu apyvartinio kapitalo poreikiu. Naujiems užsakymams reikia finansuoti žaliavas, atsargas, darbuotojų atlyginimus ar gamybą dar prieš gaunant klientų apmokėjimus.
Tokioje situacijoje vadovui svarbu ne tik matyti dabartinį rezultatą, bet ir suprasti, kiek finansinių resursų reikės tolesniam augimui.
Kokie požymiai rodo, kad įmonei reikia finansų direktoriaus?
Finansų direktorius tampa aktualus tada, kai vadovui reikia reguliariai priimti sprendimus, kurių pasekmės tiesiogiai veikia įmonės pelningumą, likvidumą arba kapitalo poreikį.
- Įmonės apyvarta auga, tačiau pelningumas nedidėja.
- Trūksta aiškios pinigų srautų prognozės.
- Nežinomas tikslus produktų, paslaugų ar projektų pelningumas.
- Rengiamas metinis arba kelių metų biudžetas.
- Planuojamos reikšmingos investicijos.
- Įmonei reikia papildomo finansavimo.
- Vadovybė nori reguliariai matyti svarbiausius finansinius KPI.
- Finansiniai duomenys gaunami, tačiau jie nėra naudojami priimant valdymo sprendimus.
Keli tokie požymiai vienu metu rodo, kad įmonėje atsirado strateginio finansų valdymo poreikis.
Kodėl auganti apyvarta negarantuoja gero rezultato?
Auganti apyvarta negarantuoja didėjančio pelno, nes kartu su pardavimais gali sparčiau augti savikaina ir veiklos sąnaudos. Vien pajamų rodiklis neparodo, kiek vertės įmonė iš tikrųjų sukuria.
Pavyzdžiui, įmonė gali didinti pardavimus suteikdama klientams didesnes nuolaidas. Pajamos tokiu atveju auga, tačiau kiekvieno pardavimo marža mažėja. Panaši situacija susidaro tada, kai didėjantiems pardavimams aptarnauti reikia neproporcingai daugiau darbuotojų ar kitų resursų.
Finansų direktorius analizuoja ne tik pajamų pokytį, bet ir bendrąją maržą, veiklos sąnaudas, klientų bei produktų pelningumą. Tai leidžia nustatyti, ar augimas iš tiesų didina įmonės vertę.
Ką CFO daro su įmonės pinigų srautais?
CFO pinigų srautų valdymas padeda numatyti, kada įmonė gaus pinigus ir kada turės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Šis procesas ypač svarbus verslams, kuriuose klientų ir tiekėjų mokėjimo terminai nesutampa.
Įmonė gali būti pelninga pagal apskaitos duomenis, tačiau konkrečiu metu neturėti pakankamai pinigų sąskaitoje. Pavyzdžiui, klientui suteiktas 60 dienų atsiskaitymo terminas, o tiekėjui reikia sumokėti per 15 dienų. Šį skirtumą verslas turi finansuoti savo lėšomis arba skolintu kapitalu.
Reguliarios pinigų srautų prognozės leidžia tokias situacijas matyti iš anksto. Vadovas gali anksčiau tartis dėl kredito linijos, koreguoti atsiskaitymo terminus arba kitaip paskirstyti planuojamas išlaidas.
Kaip finansų direktorius padeda sudaryti biudžetą?
Finansų direktorius biudžetą paverčia konkrečiu įmonės veiklos planu, kuriame numatomos pajamos, sąnaudos, investicijos ir finansavimo poreikis. Biudžeto tikslas nėra vien nustatyti pageidaujamą metinį pelną.
Finansiniame plane galima apskaičiuoti, kokio pardavimo reikia tikslui pasiekti, kokia turi būti marža ir kiek įmonė gali skirti darbo užmokesčiui, rinkodarai, įrangai ar kitoms išlaidoms.
Vėliau faktiniai rezultatai lyginami su planu. Jei pardavimai nuo biudžeto atsilieka, vadovybė gali iš karto matyti, kokį poveikį tai turės metiniam rezultatui ir kur reikia koreguoti veiksmus.
Kuo svarbi produktų ir paslaugų pelningumo analizė?
Produktų ir paslaugų pelningumo analizė parodo, kurios veiklos kryptys įmonei uždirba daugiausia. Didelė konkretaus produkto apyvarta savaime nereiškia, kad jis sukuria didžiausią pelną.
Vertinant tikrąjį pelningumą reikia įtraukti produkto savikainą, suteikiamas nuolaidas, logistiką, darbuotojų laiką ir kitas su pardavimu susijusias sąnaudas. Tik tuomet galima palyginti skirtingų produktų ar paslaugų finansinį efektyvumą.
Buhalterijos.lt teigia, kad ši informacija padeda priimti sprendimus dėl kainodaros, asortimento ir pardavimo prioritetų. Vadovybė gali daugiau resursų skirti pelningoms kryptims ir peržiūrėti tas, kurios generuoja apyvartą, bet neužtikrina pakankamos grąžos.
Kaip CFO padeda prieš priimant investicinį sprendimą?
CFO prieš investiciją įvertina ne tik jos kainą, bet ir planuojamą finansinę grąžą bei poveikį pinigų srautams. Nauja įranga, papildomas padalinys, darbuotojų komanda ar plėtra į kitą rinką sukuria ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.
Finansinis modelis leidžia apskaičiuoti, kiek papildomų pajamų turi sukurti investicija, kada ji pradės atsipirkti ir kaip rezultatas pasikeistų esant mažesniems pardavimams nei planuota.
Toks vertinimas nepanaikina verslo rizikos, tačiau leidžia vadovybei ją įvertinti skaičiais prieš priimant galutinį sprendimą.
Kada išorinis CFO naudingesnis už darbuotoją visu etatu?
Išorinis CFO naudingas tada, kai įmonei jau reikia aukšto lygio finansų valdymo, tačiau šiai funkcijai dar nėra visos darbo dienos krūvio. Įmonė gauna specialisto kompetenciją tiek laiko ir tokia apimtimi, kiek jos realiai reikia.
Vienai įmonei gali pakakti mėnesinės finansinių rezultatų analizės ir vadovybės susitikimo. Kitai gali reikėti savaitinės pinigų srautų kontrolės, biudžeto valdymo, finansavimo planavimo ir nuolatinio dalyvavimo priimant svarbius sprendimus.
Toks darbo modelis leidžia finansų valdymo funkciją pritaikyti prie verslo dydžio ir auginti ją kartu su įmone.
Kokią informaciją vadovas turėtų gauti iš CFO?
Vadovas iš CFO turėtų gauti informaciją, kuri leidžia greitai suprasti dabartinę finansinę situaciją ir artimiausias rizikas. Dešimtys apskaitos ataskaitų nėra tikslas, jeigu iš jų sunku suprasti, kokio sprendimo reikia.
Priklausomai nuo verslo modelio, vadovybei gali būti svarbūs šie rodikliai:
- pajamų ir pelno pokytis;
- bendroji bei veiklos pelno marža;
- pinigų srautų prognozė;
- klientų skolų būklė;
- produktų ar projektų pelningumas;
- faktinių rezultatų nukrypimas nuo biudžeto;
- apyvartinio kapitalo poreikis;
- planuojamų investicijų poveikis finansams.
Finansų direktoriaus užduotis yra šiuos rodiklius susieti tarpusavyje ir paaiškinti vadovybei, kokias priežastis jie atskleidžia.
Kada verta pradėti dirbti su išoriniu CFO?
Su išoriniu CFO verta pradėti dirbti dar prieš atsirandant rimtoms finansinėms problemoms. Didžiausią vertę finansų valdymas sukuria tada, kai duomenys naudojami iš anksto planuojant veiksmus, o ne tik aiškinantis jau įvykusių problemų priežastis.
Auganti įmonė anksčiau ar vėliau pasiekia etapą, kai vien buhalterinės apskaitos informaciją reikia papildyti biudžetais, prognozėmis, pelningumo analize ir finansiniais scenarijais. Išorinis finansų direktorius suteikia vadovybei šią kompetenciją ir padeda finansinius duomenis paversti konkrečiais verslo sprendimais.
